Klaidos, kurios žlugdo vaikų norą mokytis

Praleidžiamos pamokos, neatliekami namų darbai ir nepatenkinami pažymiai – tai keli signalai, rodantys, jog vaikui trūksta motyvacijos mokytis. Kiekvieną iš mūsų siekti tikslų skatina įvairios priemonės, iš kurių vienos svarbiausių – tinkama aplinkinių reakcija į patiriamą sėkmę ir nesėkmę. Nors tėvai dažnai neįsivaizduoja, kodėl jų atžala nerodo trokštamo pažangumo, tačiau kartais atsakymo į šį klausimą reikėtų ieškoti pasižiūrint patiems į save. Keliame klausimą: kas sužadina, o kas žudo vaikų motyvaciją mokytis?

Paklausti, kaip sekėsi mokykloje – nepakanka

Visų pirma, reikėtų suprasti, kad esame skirtingi, todėl ir priemonės motyvacijai kelti nebūtinai visiems galios tos pačios. Atsižvelgiant į tai, papildomos ugdymo studijos „3 banginiai“ vadovė ir Neformaliojo ugdymo centro vadovė Jurgita Skominienė teigia, jog sužadinti vaiko motyvaciją pirmiausia galima skiriant individualų dėmesį pačiam vaikui: jo mokymosi poreikiams, mokymosi tempui, mokymosi galimybėms.

„Dažniausiai padeda paprasčiausias nuoširdus tėvų pokalbis su vaiku. Ne paprastas klausimas – kaip šiandien sekėsi mokykloje, o gilesni, į tolimesnę diskusiją su vaiku įtraukiantys klausimai apie naujus įdomius per pamokas sužinotus dalykus, apie tai, kaip nauja informacija bus naudinga kasdieniniame gyvenime ar pravers ateityje“, – teigia J. Skominienė.

Galima pastebėti, kad kūdikiai ir maži vaikai visko išmoksta žaisdami. Atkreipdama į tai dėmesį, J. Skominienė pabrėžia, jog labai svarbu ir vėliau to nepamiršti.

„Žinoma, nesiūlau mokymosi paversti žaidimu, tačiau tiek mokykloje, tiek namuose naudojant tam tikrus žaidybinius elementus galima ne tik padidinti motyvaciją mokytis, bet ir pagerinti mokymosi rezultatus. Mokytis bus įdomiau, jei mokymasis bus praturtintas aktyviomis ir įtraukiančiomis veiklomis, smagiosios edukacijos knygomis, animacija ir kino filmais, interaktyviais edukaciniais žaidimais“, – pataria J. Skominienė.

Didžiausią dėmesį reikia atkreipti į vaiko stiprybes

J. Skominienės teigimu, mokymosi motyvacijai augti labai padės, jei ir mokytojai, ir tėvai pabrėš ne konkretaus vaiko „silpnąsias vietas“ ar taisytinas spragas, kaip dažnai būna, bet iškels jo stiprybes. Galbūt vaikui sunkiau sekasi įsiminti daugybos lentelę, tačiau jis puikiai skaito? Į tai ir reikėtų sutelkti didžiausią dėmesį.

Vis dėlto, kai kurie suaugusiųjų veiksmai slopina tolesnę vaiko motyvaciją. J. Skominienė atkreipia dėmesį į klaidas, kurios neigiamai veikia vaiko motyvaciją.

„Motyvaciją mokytis vaikai gali prarasti dėl daugybės priežasčių: neįdomus, neįtraukiantis, nesuprantamas mokymosi turinys, per didelis užduočių kiekis pamokų metu, nepakankama tėvų, mokytojų parama ar pagalba atsiradus mokymosi sunkumams. Intensyvus mokymosi tempas taip pat vaidina nemažą vaidmenį mokymosi motyvacijos mažėjime. Na, ir, žinoma, negalima ignoruoti pagrindinio naujosios kartos bruožo – nuolatinio skaitmeninių priemonių naudojimo. Dažnas mokinys grįžęs namo nepuola ruošti pamokų, mieliau renkasi socialinius tinklus ar kompiuterinius žaidimus. Čia labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą, leisti vaikui naudotis skaitmeninėmis priemonėmis yra būtina, tačiau saikingai“, – pabrėžia J. Skominienė.

Anot jos, labai svarbu padėti vaikui, kai jam reikia pagalbos, tačiau namų darbų ruošimas už vaiką – ne ta pagalba, kurios jam išties reikia. Vaiko įtraukimas į mokymosi procesą, jo pačio įgalinimas prisiimti atsakomybę už mokymąsi, jo rezultatus, suteiks daugiau pasitikėjimo savo jėgomis ir tuo pačiu didins motyvaciją mokytis.

Motyvacijai mokytis reikšminga patiriama sėkmė

Psichologė, knygų apie atsakingą tėvystę autorė Asta Blandė teigia, kad vaiko motyvacijai įtakos turi įvairūs veiksniai ir pamini reikšmingiausius.

„Vienas svarbių variklių yra, ar tai, ko jis mokosi, siejasi su realiu jo gyvenimu, ar jam tai atrodo svarbu ir prasminga išmokti. Šios kartos vaikai dažnai kelia klausimą: ar man to reikia arba kodėl to reikia. Taip pat vaikams svarbus yra santykis su tuo, kas juos moko: jei mokytojas yra kantrus, žaismingas, įsiklausantis ir padrąsinantis – paprastai to žmogaus aplinkoje vaikai nori ko nors naujo išmokti“, – teigia psichologė.

Ji pastebi, kad įtakos vaiko motyvacijai turi ir jo ankstesnė mokymo ir mokymosi patirtis: ar keliami lūkesčiai ir užduotys buvo įveikiamos, ką vaikas dažniau patyrė – sėkmę ar nusivylimą savimi, kaip į mokymo ir mokymosi pasiekimus reagavo aplinkiniai.

„Patiriama sėkmė mokymosi procese turi būti dažnesnė, jei norime, kad mažas ar didelis žmogus turėtų motyvacijos mokytis“, – pabrėžia A. Blandė.

Išskiria 5 dažniausius motyvaciją žudančius veiksnius

Galima pastebėti, kad kai kurie vaikai motyvacijos mokytis neturi, jiems jos trūksta. Kodėl taip nutinka? Ką ne taip daro mokytojai, tėvai ir patys vaikai, kad turime tokią situaciją? Psichologė įvardija 5 dažniausiai sutinkamus veiksnius, kurie labiausiai slopina motyvaciją.

1. Per aukšti arba per maži tėvų lūkesčiai. Kai vaikas negali pakelti per didelių ir neįveikiamų užduočių arba negali realizuoti savo galimybių, nes tėvai tų galimybių nepastebi arba nepripažįsta ir nepažadina.

2. Atsainus šeimos požiūris į mokymą(si). Manoma, kad vaikas mokosi tik mokykloje, tad ši veikla namuose nesulaukia deramo dėmesio, įvertinimo ar pagalbos.

Psichologė Asta Blandė© Asmeninio albumo nuotr.

3. Nesusiklostę vaiko ir mokytojo santykiai, sunkumai šeimos ir mokyklos bendradarbiavime. Kuo mažesnis vaikas, tuo svarbesnis ir pirminis motyvacijos šaltinis yra palankus ryšys su tuo, kuris moko.

4. Mokytojo nuovargis, o kartais ir perdegimas. Ypač mokslo metų antroje pusėje, kai vis nauji reikalavimai jam, didelės klasės, kartais nepamatuoti tėvų norai ar paties asmeniniai sunkumai trukdo mokymosi procesą paversti įdomiu, motyvuojančiu, o jis pats prieš klasę stovi tik todėl, kad reikia.

5. Silpni vaiko savarankiškumo gebėjimai, mokymo(si) įgūdžiai, žemas pasitikėjimas savimi. Šios vaiko ypatybės šeimoje kartais per menkai stiprinamos ir mokykloje jų stoka trukdo imtis iniciatyvos, drąsiai tyrinėti ir atrasti.

Psichologė įsitikinusi, kad atsakomybės, savarankiškumo, pareigos jausmą vaikuose nuo pat mažų dienų turi ugdyti jo artimiausia aplinka – šeima.

„Atsakingi tėvai stengiasi pažinti savo vaiką, pastebėti jo galias ir sudaryti sąlygas, kad tos galimybės būtų panaudojamos bendram šeimos narių labui. Vaikui svarbu jaustis reikalingu, todėl pareigos ir atsakomybės, jei jas įmanoma įgyvendinti, dažnai su noru priimamos. Tiesa, kartais vaikui reikia priminti, jį paskatinti, padėti, kas, beje, neretai reikalinga ir suaugusiems“, – pastebi A. Blandė.

Šaltinis www.delfi.lt


Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *